versmė

Jei mano kelio atkarpas reikėtų pavadinti serialo epizodu, pavadinčiau jas taip. Buvau drėgmė – besiskverbianti į viską: namus, namų šonkaulius, vagotą močiutės odą, tylą tarp žodžių… į vyriško švarko atlapą, žmogaus akį, šuns kailį, pirties akmenį. Drėgmė – gyvastis, kuri smelkiasi. Versmė teka. Tas pats vanduo, bet misija visai kitokia.Drėgmė pamaitina, pagydo, suvilgo sausros pravertas lūpas, atgaivina Skaityti daugiau