daugtaškiai

Yra dalykų, kurių privalau atsisakyti, kad galėčiau judėti. Pirmiausia – savo tekstų. Išleidžiu juos į pasaulį, o jau po penkių minučių grįžtu jų taisyti, lyg kokių smunkančių vaiko kelnių. Braukau, kaitalioju žodžius, sakinius, timpteliu pastraipas… niekada negana. Užsisuku begalybėje. Kol pajuntu akimirką, kai reikia tiesiog palikti. Laimei, po kiek laiko grįžti ten pat nebeįmanoma. Todėl Skaityti daugiau