Mano knyga gavo krikštą Žemaitijoj! Lėkėm ankstyvą rytą su mylimu žaliais laukais knygas gabendami. Malūnai sparnais mojo, vėjas žvarbus tądien ūbavo, vistiek blakstienų galus įkyrus spindulys per langą spigino ir žaluma kūnus iki ausų galiukų pavasariu užpylė. Tryškiai pakelėj žiedlapių purslais sveikino, laiptuota versminga Virvytė tolyn vijo prakeleivius, paukščius pulkais į dangų sukėlė. Ties įdubusiu piliakalnio pakaušiu Šatrijos raganas nukirtom, bet Geruliuose pasigerinom ūpą ir kaip mat – į Ubiškę! Jaukią, mažais stogeliais garbiniuotą, atvirą ir su Atvelykio margučiais bibliotekos vartų atlapuos. O jau moterų mielumas ir atidumas begalinis – išmylėta buvo knyga, išglostyti lapai, išgraibstyta po vieną, po dvi, vos spėjau su meile vardus priešlapiuose raityti, lyg ypu ne vieną, o dešimtis kūdikių būčiau į pasaulį paleidusi. Laimės vieni kitiems linkėjome, svajojome ir atvirlaiškius drauge rašėm. Gal Dalia, o gal ta stebuklinė staltiesė gėrybių per akimirką prinešė – vaišinomės ne tik morkų spurgų trupiniais iš angelų virtuvės, visokiais sūriais naminiais, žolių kerų arbatomis su saldumais. Pakvipo biblioteka išsipildžiusių svajonių bokštais, o mums už nugaros ponios Kristinos šimtas septyniasdešimt du angelai ant palangės patyliukais maldas kalbėjo – už svečius ir Ubiškės senbuvius. Tokio šaunumo susiėjimas, kad nuo širdžių šilumos net saldainiai tirpo. Būčiau pabaigą pražiopsojus, susičiuopėm laiku, kad į Varnius lėkti… O ten bendruomenės namai, biblioteka su Vida, Aurika priešakyje. Užkūrėm gerą pradžią, smilkalą uždūmijom ir pradėjom kalbėtis apie žmones, pašto karvelius ir angelus. O čia ant slenksčio opapa – klebonas Andriejus įžengia. Mus visus sveikina, laimina, vaikai linksmai klega, saldžiais trupiniais barstosi, o moterys laimės ir pyrago receptais dalinasi.
Va taip atvirom širdim buvom pasitikti ir išlydėti, vos žadą atgavus žiūriu – prie Žemaičių vyskupystės muziejaus krikštyklos kaip tik Daukanto gatvėje stovim! O ta krykštykla – kokios svietas nematė – su Ieva, Adomu kadais paklydusiais ir vėl krūvon susiėjusiais. Su slibingalve gyvate, medžio kupolu dengta kūdikio maudykla… Tą akimirką suvokiau, kad tikrai diena įstabi, žvaigždėta, dyvinė! Nežinau kaip mondresnīms žuodems pasakyt. Erdvės begalinės, skambios ir tuo pat metu žemaitiškai santūrios. Pakilom naujų bokšto varpų apžiūrėt, o ten Varnių panorama tiesiog kojas padrebino. Kur Varnelės upytė rankovę raitoja, baltuoja katedra, bažnytėlė vaiskiai geltona ir aplinkui žiedlapių kriokliai. Ačiū Gretai už sviestu pateptą pasakojimą, taip gera buvo klausytis žmogaus, mylinčio tai, kuo gyvena ir ką akys kasdien mato.
Po tokio savaitgalio nei Baisiogala nebaisi, nei Šiluvoj piligrimams nepasikuklinau savo “Angelai yra žmonės” knygutę palikti. Tytuvėnų aikštėje molinių spalvingų paukščių, sraigių, boružių sargyba pasitiko, o sutiktas dar vienas geras žmogus bažnyčios koplyčias aprodė ir Jono Pauliaus relikvijorių su kraujo lašu. Ten patys vienuolyno ansamblio mūrai, laiptai, durų skląsčiai, kiekviena detalė niūkia įdomią istoriją tiesiai iki kaulų smegenų.
Vėlų vakarą Klaipėdos “Monai” pridavė puikaus skonio ir kvapo mūsų viešnagei. Vakarieniauti patiko, nes šeimininkaujantys jaukiai puošiasi, šiltai bendrauja ir švelniai monais maitina. Varžytuves laimėjo tuno kapotinis ir kokoso šerbetas puriam matės patale. O mums dar smagu buvo, kad tiesiai pro langus „Liepų alėją” matėm, nors gyvenam kitoje liepų alėjoje, kitam Lietuvos gale… Ar ne tikri monai?
Matėm žuvies turgų, medaus kremų stotelę, Lyduvėnų geležinkelio tiltą, Palendriams laiko pritrūkom, bet grįšim. Būtinai. Kai namo rytą traukėm, šalia kelio gulbių pulkai laukuos ganėsi lyg kokios naivios avys, rapsai įšalusią žemę sprogdino geltoniu, o mane džiaugsmas iš vidaus pilvą kutena, nes mano knyga gavo labai labą pradžią Žemaitijoj!
P.S.: O jei yra Lietuvoje bibliotekų, kurios norėtų pasikviesti autorę su palaiminta knyga, morkų spurgų trupiniais ir nuotaikinga atvirlaiškių rašymo edukacija dideliems ir mažiems, rašykit! Kalbėsimės apie kiekvieno skirtingą, bet panašią laimę, linkėjimus draugams į užjūrį rašysim ir pašto ženklus laižysim. Man tai puiki proga pažinti Lietuvą, jos žmones ir angelus.
