Tekstai iš gelmės
-
Šią, patogiai įsispraudusią į vėsią tarplangę, įamžinau viename tolimame, labai artimame kaime. Mielai nufotografuočiau visas siaurų gatvelių kates, bet jos nenori. Pozuoti nepatiko ir šiai, galbūt, popietę ji buvo per daug tingi ir soti, kad spruktų iš mano telefono objektyvo.Prisiminiau, kaip vaikystėje parsiviliojau šalia namų mažą sušalusią katytę. Atrodė, kad ji amžinai bus maža ir Skaityti daugiau
7
-
Pas mane nieko ypatingo, kolkas gyvenu bazilikų, salotų ir rožių rutinoje. Mažame naminiame rojuje, kuris ilgai brinksta, o paskui staiga ima ir prasiveria, tiesiog akyse sprogsta ir išsitaško visu gražumu.Einant rytą į šiltnamį mane pasitinka žydinčios medetkos, priglaudusios nosis į aprasojusio stiklo sieną. Čia randu stropiai išpieštus sraigių ornamentus ant akmens. Lapų dubenis pilnus nakties Skaityti daugiau
7
-
Laiko logikos nebesuprantu. Šiandien lyg ir paskutinė kelionės diena, bet jausmas vistiek šviežias. Rytą pasitikau angliško stiliaus salone, viena prie gardžių pusryčių stalelio, bet su ištuštėjusia druskine, kuri tampa simboline pabaigos detale. Mintimis vis grįžtu į Mannheimo žymųjį turgų, turkiško kvartalo šurmulį, karštį, prieskonių aromatus, kavos pupelių stirtas, ožkos sūrį su dobilų sėklomis, pirktą iš maloniosios Skaityti daugiau
6
-
Mūsų šventėje visko buvo į valias: gėlių, vaišių, svečių, margumo, gražumo, juoko, kalbų ir širdies balzamo… Moterys nešinos dailiais krepšiais, mezginiais, vaišėmis. Pasipuošusios, džiugios, nes pats atėjimas čia ir yra svarbiausias pradžios ritualas. Tarptautinės mezgimo viešose vietose dienos proga Trakų Vokėje jau ne pirmą kartą surengiama tokia šventė. Ant ištemptų virvių mediniais segtukais prikabinėta spalvingų, Skaityti daugiau
12
-
Dukra gavo šokių karalaitės titulą ir pasakišką braunį. Prizą būtų suvalgiusi viena, bet tokį saldų geriau dalintis.Vakare pasiūlė mano vyrui gabalėlį. Jis mielai pasiliko rytui. Kitą dieną, tik paėmęs pyragą ir šakutę į rankas, išgirdo ateinančius meistrus. Pyragas trumpam su visa lėkšte nutūpė ant palangės. Šen bei ten pasivaikščiojęs grįžo… O vėliau rado tik tuščią Skaityti daugiau
8
-
Staiga suprantu: vanduo su citrina, ledu ir paskendusia muse, keptos bulvytės ir vėjas nakties karštyje – tai geriausia, kas šią akimirką galėjo man nutikti. Ir tas nelaimingas loterijos bilietas, paduotas tiesiai nuo José krūtinės. Ir kava po eurą keturiasdešimt kaimo aikštėje, po mediniais ventiliatoriaus sparnais, persisunkusiais vytinto kumpio kvapo. Žali kankorėžiai – kaip tik tokie, Skaityti daugiau
2
-
Jos vardas – Andromeda. Ji tiesiog už kampo, blanki, plika akimi vos matoma. Kaip sakė Stefanas, kai žinai, kad ji ten yra – ji ten ir yra. Pristatė ją kaip gražuolę, be penkių minučių būsimą marčią, nepaprastu greičiu artėjančią link mūsų. Per teleskopą padidinta kelis šimtus kartų, jos įtaigi pilka akis suspindo taip ryškiai, kad Skaityti daugiau
2
-
Buvau įkvėpta rašyti apie ispanišką kaimo žmonių atvirumą. Čia viskas parašyta ant namų durų: kas juose gyvena. Atviram tarpdury visuomet matyti – su kuo gyvena. O veiduose – kaip gyvena. Draugiška, patogu ir nereikia spėlioti. Bet užėjau į kaimo parduotuvę, iš šaldiklio išsitraukiau smulkiai pjaustytų aštuonkojų ir užvirė nauja tema. Uždaviau nepažįstamiems klausimą: ar tokios Skaityti daugiau
2
-
Pradėjome nuo maurų muziejaus Sayalongoje – tik dviese apžiūrėjome siuvinėjimo parodą, flamenko afišas, senovines aliejaus spaudyklos girnas. Kaimiškų natiurmortų ekspoziciją. Bet įdomiausia mudviem buvo nusileisti į pusrūsį, kur pečiais į sienas atremti molbertai, dar kvepiantys dažais, o saulė geltoniu teka pro durų plyšius. Tik vėliau supratome – tai niekieno patalpos. Įvyko žaismingas pasiklydimas – tapyboje, Skaityti daugiau
2










