Vandeninės moterys

Tekstai iš gelmės


  • Sekminių rabarbarai

    rabarbarų pyragas

    Jis vakar priskynė sultingų rabarbarų, nulupo rausvą odą ir supjaustė smulkiais įstrižais gabalėliais. Užpyliau nakčiai cukrumi, nė nežinodama, kas iš jų bus. Vaikystėje rabarbaro lazdą merkdavom tiesiai į cukrinę ir susiraukus šventėme artėjančią vasarą.Sekminių rytą diakono pasakyta mintis, kad turime visuomet palikti vietos Šventajai Dvasiai, mane lydėjo iki pat upės. Maudynės buvo puikios. Su vandenin Skaityti daugiau

    9

  • Milžino delne

    Staiga suprantu: vanduo su citrina, ledu ir paskendusia muse, keptos bulvytės ir vėjas nakties karštyje – tai geriausia, kas šią akimirką galėjo man nutikti. Ir tas nelaimingas loterijos bilietas, paduotas tiesiai nuo José krūtinės. Ir kava po eurą keturiasdešimt kaimo aikštėje, po mediniais ventiliatoriaus sparnais, persisunkusiais vytinto kumpio kvapo. Žali kankorėžiai – kaip tik tokie, Skaityti daugiau

    2

  • Kosminiai blynai

    Jos vardas – Andromeda. Ji tiesiog už kampo, blanki, plika akimi vos matoma. Kaip sakė Stefanas, kai žinai, kad ji ten yra – ji ten ir yra. Pristatė ją kaip gražuolę, be penkių minučių būsimą marčią, nepaprastu greičiu artėjančią link mūsų. Per teleskopą padidinta kelis šimtus kartų, jos įtaigi pilka akis suspindo taip ryškiai, kad Skaityti daugiau

    2

  • Pakeistas meniu

    Buvau įkvėpta rašyti apie ispanišką kaimo žmonių atvirumą. Čia viskas parašyta ant namų durų: kas juose gyvena. Atviram tarpdury visuomet matyti – su kuo gyvena. O veiduose – kaip gyvena. Draugiška, patogu ir nereikia spėlioti. Bet užėjau į kaimo parduotuvę, iš šaldiklio išsitraukiau smulkiai pjaustytų aštuonkojų ir užvirė nauja tema. Uždaviau nepažįstamiems klausimą: ar tokios Skaityti daugiau

    2

  • Mama ant debesies

    Pradėjome nuo maurų muziejaus Sayalongoje – tik dviese apžiūrėjome siuvinėjimo parodą, flamenko afišas, senovines aliejaus spaudyklos girnas. Kaimiškų natiurmortų ekspoziciją. Bet įdomiausia mudviem buvo nusileisti į pusrūsį, kur pečiais į sienas atremti molbertai, dar kvepiantys dažais, o saulė geltoniu teka pro durų plyšius. Tik vėliau supratome – tai niekieno patalpos. Įvyko žaismingas pasiklydimas – tapyboje, Skaityti daugiau

    2

  • Per vieną savaitgalį suspėjome susitikti su keliomis dešimtimis žmonių iš skirtingų žemynų. Įvairovę temų išjautėme, išragavome ir sužiūrėjome – net neįtikėtina prisiminus: nuo rožių įsišaknijimo, krepšinio, sportinio kopimo, žvaigždynų, šikšnosparnių populiacijos iki Kamerūno prezidento, desertų ant Vilniaus stogo, kavos plantacijų, citrinų vagystės, krikšto, šalto vandens ir kurapkų šeimynos reikalų. Stebuklingai įvairus savaitgalis, kurį, lyg baigiamasis Skaityti daugiau

    1

  • Laiškas draugei

    laiškas

    Žinok, ir man taip nutinka.Turiu omeny – jaučiu ir žinau: esu ten, kur turiu būti. Ir staiga – kažkas sudrebina. Vietoj lipšnaus „buenos“ pasveikinimo – antausis.Sakysi, tai išbandymas? O gal maža properša dar vienai galimybei pasukti atgal? Mano „viskas bus gerai“ dabar tau gali skambėti lyg nepadori gražbylystė. Tai aš. Pakliuvusi į skausmingą tėkmę. Vakar Skaityti daugiau

    1

  • – Kaip tau taip pavyksta? – klausiu.– Nieko daryti nereikia, – atsako jis. – Jos pačios auga – štai kur tikrasis gerumas. Jis įkvepia mane tylia sodininko geradaryste, aš įkvepiu jį – žinau. Mūsų žydintis kiemas įkvepia mus dar kartą patikėti begalybe. Amžinas ciklas, lydimas rožių ir sodraus žydinčių liepų kvapo. Net tai, kam nesuteikiame Skaityti daugiau

    1

  • #Drėgmė #Versmė

    Jei mano kelio atkarpas reikėtų pavadinti serialo epizodu, pavadinčiau jas taip. Buvau drėgmė – besiskverbianti į viską: namus, namų šonkaulius, vagotą močiutės odą, tylą tarp žodžių… į vyriško švarko atlapą, žmogaus akį, šuns kailį, pirties akmenį. Drėgmė – gyvastis, kuri smelkiasi. Versmė teka. Tas pats vanduo, bet misija visai kitokia.Drėgmė pamaitina, pagydo, suvilgo sausros pravertas lūpas, atgaivina Skaityti daugiau

    1

  • Nutylėjimų vėriniai

    Siūlau. Susiskaičiuokime nutylėjimus. Šiandien. Vakar. Per metus. Per gyvenimą. Tolstu  nuo tylos tarp eilučių, kurių niekas neskaitys, jei neparašysiu.Tai ir rašau – sau – visų pirma. Bet siūlau ir tau drauge: susiskaičiuokime nutylėjimus.Kad ir šiandien… Nutylėjimų vėriniai – tarsi moters papuošalai, suverti iš išminties, patirties ir širdgėlos.Didesni, mažesni – kad tik netemptų žemėn. – Nutylėjimas Skaityti daugiau

    1