Kartais taip atrodo, kad pajuntu visu kūnu anuos namus. Jų kvapą, vėsą, drėgnų sienų atstumus iki mano pečių. Įkvepiu ir pradedu slysti šaltomis grindimis link užpakalinių durų, pro kurias delną kyštelį aušra. Jei tik noriu, gaunu progą grįžti trumpam. Bet kada. Kai išsiilgstu, ištreniruotos vaizduotės pagalba galiu labai daug – atgal praeitin pliūptelt arba pirmyn. Tačiau būtasis man pernelyg sentimentalus, o ateitis su nežinios įtampėle, todėl ten įpratau nebeklaidžioti. Dažniau leidžiuosi ištyrinėti “esu” pjūvį, sugebėti vienu metu būti visur, visaip, tuo pat išlaikant atidumą savo pojūčiams ir atsidavimą vieno mirksnio begalybei. Todėl nežinau, ar tądien kimšdamos su Loreta į kuprines citrinas su rytiniais medžio syvais… ar tai tas citrinas vežėme į Lietuvą, ar atvirkščiai – Trakų Vokę į pietų Ispanijos kaimą. Mat moterys, susirinkusios į citrinų fiestą, esu tikra, buvo būtent tos moterys. Būtent tos, išgirdusios mudvi su Loreta, kai dar tik rakinome per lietų anų namų duris ir tarpusavy griaudėjom surengti kažką saldžiai rūgštaus, vos grįžus namo į gimtąją.
Parlėkėm, pakvietėm į vakarušką visas ir tuo pat pasidovanojom sau porciją gėrio. Susitikusios kalbėjomės apie citrusus, kaip apie sveikatos ir energijos užtaisą. Maudėmės žodžių apie bet ką spinduliuose.
Šiuose naujų veiklų vandenyse kolkas jaučiuos lyg versmėj – pulsuojančiam judėjime be aiškių krantų arba kontūrų. Visgi taip gera veikti ne tik partnerystėje, bet ir nuostabiausių sąjungininkų palaikyme. Rytą gavau Vidulės žinutę: “…bet ir mielai ateityje prisidėčiau prie organizavimo…” Citrinų jėga įsikūnijo, pagalvojau.
Susitikime Kristinos apdainuotos aukso dulkės, Monika, pasipuošusi skaisčiai citrinine suknele, mezgimo aura, paskleista Aurelijos, žodžiu, visos damos su savo dideliais pasauliais susitiko kelioms valandoms vienoje nedidelėje dvaro virtuvėlėje ir tilpo į glaudų ratą. Aš nežinau kas tai buvo. Kuomet kiekvienos savastis suteka į bendrą eliksyro ąsotį ir pripildo mano sielą visai savaitei. Ant akvarelės skiaučių surašyti dalykai – cukraus nevalgymas, kvapnios žemuogės ant smilgos, žolės kvapas, lietus pro atvirą langą, dviguba vaivorykštė, vaikai ant sūpynių, pasirodo, net ir tie yra bendri. Nes ištarto gerumo eilutės, kaip ir saulė, paglosto visus, nežiūrint tai citrinos Andalūzijos kaimo kieme ar Trakų Vokės dvare lemtingai susitikusios moterys.
P.S.: Susitikime pamiršau atskleisti labai gerą plaukų ir veido kaukės receptą, jei norėtumėt namų sąlygomis pasigražinti. Natūralų jogurtą reik maišyti su šaukštu medaus, avokadu, alyvuogių aliejumi ir vienos citrinos sultimis.