– Žinok, bėgiosi paskui be batų išlipęs. Sakiau, apsiauk. Ne vėliau, o dabar. Girdi? Negirdi tu manęs. Pasakyti pilotui? Pasakysiu jam ir nebeleis tau skristi niekada. Ir išvis, tu keturias valandas žaidei, o dabar sėdi be batų, atsikalbinėji ir neklausai. Apsiauk, sakiau, batus dabar. Ir nesilenk, nesilenk taip, susidaužysi galvą į tą metalinį. Išlipsi sudaužyta galva. Sėdėk tiesiai. Išsimuši dantis. Nori išsimušti dantis? Ir dėl Dievo meilės, patylėk. Patylėk ir nieko nebesakyk… 

– Bus žiauriai įdomu.

– Žiauriai įdomu. Kas tave išmokė taip sakyt? Žiauriai įdomu… Taip negalima sakyti, sūnau.

Iš nugirsto pokalbio lėktuvui leidžiantis.