Kviečiu patirčiai
-
Rašysiu čia apie save, todėl gali būti, kad tas pats veikia ne visiems. Seniai labai seniai vieną dieną pasijutau nelaiminga. Ir kai pusiau plyšo širdis nuo gailesčio sau ir nepakeliamo liūdesio, iš skausmo surikau kažką sau po nosim apie nelaimingą meilę… Juodi žaibuliniai debesys tą akimirką išsisklaidė, o į paviršių iškilo vienintelė tiesa. Jei dar Skaityti daugiau
0
-
Labiau pavadinčiau jį apkepu, bet Loreta sako, kad pyragas geriau skamba. Virėme citrinas skeltas pusiau su viskuom, tik tris minutes. Paskui vidurius išspaudėme į gelsvą, sveikata tirštą mūsų stovyklos moterų ritualinį gėralą. Labai patiko gerti saulę su vandenin įgriuvusiais jos gabalais. Patebėjome nuostabų poveikį kūno viduriams, veido skaistumui ir nuotaikai. O tuomet paėmiau šešių citrinų Skaityti daugiau
0
-
Šiandien vėlyvi ilgi pusryčiai, mišios dvylika trisdešimt (jau girdžiu kviečiantį varpą), trečią nugaros masažas, aštuntą kaimynų vakarienė, tai matau, kad laiko kitkam nebelieka. Užimta labai. Nes dar reikia sutarkuoti citrinas, su šviežiu sūriu kondensuotą pieną išplakti pyragui pagal dar vieną, dabar jau Marijos receptą. Pasivaikščioti taku, kur Loreta medituos į alyvmedžius jaukiai įsitaisius. Pafilmuoti ją, Skaityti daugiau
0
-
Sapnavau savo ribas. Panašias į pumpurą su daugybe aštrių chrizantemos žiedlapių. Ateina laikas, kai noriu jas praplėsti, išskleisti, atverti. Tik taip, iki pirštų galų išskėstom rankom, galiu auginti savo menamą saugią erdvę. Tai nieko neatima. Praturtina, išlaisvina ir sugrąžina mane į harmoningą kūrėjo būseną. Tuo tarpu skrybėlę kabinu ant padrėkusios koridoriaus sienos ir užsimerkiu, lyg Skaityti daugiau
0
