-
Vienam tekste apie meilę aptikau klaidą. Bręsti, o ne bristi buvo parašyta, o gal atvirkščiai, ne tiek svarbu. Tačiau kad subręstum tikrai meilei irgi turi per kažką pereiti, lyg braidant? Per netektis, baimes, savo pačios naivumą, beviltišką nuobodybę, atstūmimą, nežinomybę, aklą susitaikymą su Dievo duotu išbandymu. Meilė užplūsta tarsi šilta banga, švelniai glamonėjanti begalybę talpinantį Skaityti daugiau
0
-
Sapnavau savo ribas. Panašias į pumpurą su daugybe aštrių chrizantemos žiedlapių. Ateina laikas, kai noriu jas praplėsti, išskleisti, atverti. Tik taip, iki pirštų galų išskėstom rankom, galiu auginti savo menamą saugią erdvę. Tai nieko neatima. Praturtina, išlaisvina ir sugrąžina mane į harmoningą kūrėjo būseną. Tuo tarpu skrybėlę kabinu ant padrėkusios koridoriaus sienos ir užsimerkiu, lyg Skaityti daugiau
0
-
Kartais irkluojam lūžusiu irklu ir patys to nepastebim. Rytą, susitikusios kalnų terasoje, paskendusioje tirštuose įspūdžiuose, baltažiedės kvape, naujame, sename, išorėje, viduje, debesyse ir saulės spinduliuose, tą nepaprastą rytą, kai Loreta subūrė mus visas išjudėjimui, tiksliau vadinamai judesio terapijai… Ir pasakė taip ramiai, dusliai, įtaigiai, lyg iš jūros gelmės. – Judėkit užsimerkusios, lyg neturėtumėt ribų. Kaip Skaityti daugiau
0
-
Įsivaizduokite savo prieškambaryje didelę spintą su daugybe skirtingų suknelių. Išeiginės, darbinės, ilgos, trumpos. Vienos kaip tik, kitos truputį išaugtos, bet vis dar mielos, jaukios, nes įprastos. Kad ir pablukusiais kraštais, bet išmylėtos. Būna ir tokių – kabo, kad kabėtų, bet kaskart pabandžius apsivilkt būna nesmagios, nors tu ką. Kitos retai dėvimos, beprotiškai gražios, todėl įkvepia Skaityti daugiau
0
