-
Pradėjome nuo maurų muziejaus Sayalongoje – tik dviese apžiūrėjome siuvinėjimo parodą, flamenko afišas, senovines aliejaus spaudyklos girnas. Kaimiškų natiurmortų ekspoziciją. Bet įdomiausia mudviem buvo nusileisti į pusrūsį, kur pečiais į sienas atremti molbertai, dar kvepiantys dažais, o saulė geltoniu teka pro durų plyšius. Tik vėliau supratome – tai niekieno patalpos. Įvyko žaismingas pasiklydimas – tapyboje, Skaityti daugiau
2
-
Per vieną savaitgalį suspėjome susitikti su keliomis dešimtimis žmonių iš skirtingų žemynų. Įvairovę temų išjautėme, išragavome ir sužiūrėjome – net neįtikėtina prisiminus: nuo rožių įsišaknijimo, krepšinio, sportinio kopimo, žvaigždynų, šikšnosparnių populiacijos iki Kamerūno prezidento, desertų ant Vilniaus stogo, kavos plantacijų, citrinų vagystės, krikšto, šalto vandens ir kurapkų šeimynos reikalų. Stebuklingai įvairus savaitgalis, kurį, lyg baigiamasis Skaityti daugiau
1
-
Žinok, ir man taip nutinka.Turiu omeny – jaučiu ir žinau: esu ten, kur turiu būti. Ir staiga – kažkas sudrebina. Vietoj lipšnaus „buenos“ pasveikinimo – antausis.Sakysi, tai išbandymas? O gal maža properša dar vienai galimybei pasukti atgal? Mano „viskas bus gerai“ dabar tau gali skambėti lyg nepadori gražbylystė. Tai aš. Pakliuvusi į skausmingą tėkmę. Vakar Skaityti daugiau
1
-
– Kaip tau taip pavyksta? – klausiu.– Nieko daryti nereikia, – atsako jis. – Jos pačios auga – štai kur tikrasis gerumas. Jis įkvepia mane tylia sodininko geradaryste, aš įkvepiu jį – žinau. Mūsų žydintis kiemas įkvepia mus dar kartą patikėti begalybe. Amžinas ciklas, lydimas rožių ir sodraus žydinčių liepų kvapo. Net tai, kam nesuteikiame Skaityti daugiau
1
-
Jei mano kelio atkarpas reikėtų pavadinti serialo epizodu, pavadinčiau jas taip. Buvau drėgmė – besiskverbianti į viską: namus, namų šonkaulius, vagotą močiutės odą, tylą tarp žodžių… į vyriško švarko atlapą, žmogaus akį, šuns kailį, pirties akmenį. Drėgmė – gyvastis, kuri smelkiasi. Versmė teka. Tas pats vanduo, bet misija visai kitokia.Drėgmė pamaitina, pagydo, suvilgo sausros pravertas lūpas, atgaivina Skaityti daugiau
1
-
Siūlau. Susiskaičiuokime nutylėjimus. Šiandien. Vakar. Per metus. Per gyvenimą. Tolstu nuo tylos tarp eilučių, kurių niekas neskaitys, jei neparašysiu.Tai ir rašau – sau – visų pirma. Bet siūlau ir tau drauge: susiskaičiuokime nutylėjimus.Kad ir šiandien… Nutylėjimų vėriniai – tarsi moters papuošalai, suverti iš išminties, patirties ir širdgėlos.Didesni, mažesni – kad tik netemptų žemėn. – Nutylėjimas Skaityti daugiau
1
