Tekstai iš gelmės

Kartais taip atrodo, kad pajuntu visu kūnu anuos namus. Jų kvapą, vėsą, drėgnų sienų atstumus iki mano pečių. Įkvepiu ir pradedu slysti šaltomis grindimis link užpakalinių durų, pro kurias delną kyštelį aušra. Jei tik noriu, gaunu progą grįžti trumpam. Bet kada. Kai išsiilgstu, ištreniruotos vaizduotės pagalba galiu labai daug – atgal praeitin pliūptelt arba pirmyn. Skaityti daugiau

Mes ką tik iš pavasarinės patyriminės moterų stovyklos Andalūzijoje. Kokias šešias užvakar nuskintas sunokusias, kvapnias citrinas įsimetėme į kuprines ir atsivežėme į Lietuvą, kad surengti jaukią saulės ir sveikatos popietę čia, Trakų Vokės dvare, drauge su jumis. Pavadinkime mūsų susitikimą Citrinų Fiesta.  Su citrinomis atsivežėme puikiausių, jau išbandytų citrinų eliksyro, citrinų žievelių pyrago su Malagos Skaityti daugiau

– Žinok, bėgiosi paskui be batų išlipęs. Sakiau, apsiauk. Ne vėliau, o dabar. Girdi? Negirdi tu manęs. Pasakyti pilotui? Pasakysiu jam ir nebeleis tau skristi niekada. Ir išvis, tu keturias valandas žaidei, o dabar sėdi be batų, atsikalbinėji ir neklausai. Apsiauk, sakiau, batus dabar. Ir nesilenk, nesilenk taip, susidaužysi galvą į tą metalinį. Išlipsi sudaužyta Skaityti daugiau

Vienam tekste apie meilę aptikau klaidą. Bręsti, o ne bristi buvo parašyta, o gal atvirkščiai, ne tiek svarbu.  Tačiau kad subręstum tikrai meilei irgi turi per kažką pereiti, lyg braidant? Per netektis, baimes, savo pačios naivumą, beviltišką nuobodybę, atstūmimą, nežinomybę, aklą susitaikymą su Dievo duotu išbandymu. Meilė užplūsta tarsi šilta banga, švelniai glamonėjanti begalybę talpinantį Skaityti daugiau

Kartais irkluojam lūžusiu irklu ir patys to nepastebim. Rytą, susitikusios kalnų terasoje, paskendusioje tirštuose įspūdžiuose, baltažiedės kvape, naujame, sename, išorėje, viduje, debesyse ir saulės spinduliuose, tą nepaprastą rytą, kai Loreta subūrė mus visas išjudėjimui, tiksliau vadinamai judesio terapijai… Ir pasakė taip ramiai, dusliai, įtaigiai, lyg iš jūros gelmės. – Judėkit užsimerkusios, lyg neturėtumėt ribų. Kaip Skaityti daugiau

Įsivaizduokite savo prieškambaryje didelę spintą su daugybe skirtingų suknelių. Išeiginės, darbinės, ilgos, trumpos. Vienos kaip tik, kitos truputį išaugtos, bet vis dar mielos, jaukios, nes įprastos. Kad ir pablukusiais kraštais, bet išmylėtos. Būna ir tokių – kabo, kad kabėtų, bet kaskart pabandžius apsivilkt būna nesmagios, nors tu ką. Kitos retai dėvimos, beprotiškai gražios, todėl įkvepia Skaityti daugiau