Tekstai iš gelmės
-
Laikiau muilą po vandens srove, švelniai trindama jo šonus delnais, ir pamačiau kaip tiesiog mano akyse prausimosi ritualas virto putotu drugeliu išskleistais sparnais. Užsižiūrėjau, nes vaizdas buvo neįtikėtinas. Muilo gabalas – išsiskleidusiu drugiu. Dar žinau, kad Graikijos pajūry mano mamos rasti skylėti akmenėliai tampa norų išsipildymais mano vaikų kišenėse. Taip jau susiklosto, kad vos virvele Skaityti daugiau
0
-
Tada trenkė žaibas iš giedro dangaus, tik ne metaforinis, o tikras. Tai priėmiau kaip kritiką mano atžvilgiu, nes besišnekučiuojant terasoje prie kavos, vos prieš sekundę buvau prasitarusi, kad motinystė yra labiau savaime suprantama rutina nei nuopelnas, privilegija ar herojiškas dabas. Žinoma, pasijutau griausmingai sudrausminta, bet aiškaus atsakymo neturėjau, ką visgi ne taip pasakiau. Praėjo gerokai Skaityti daugiau
0
-
Mano knyga gavo krikštą Žemaitijoj! Lėkėm ankstyvą rytą su mylimu žaliais laukais knygas gabendami. Malūnai sparnais mojo, vėjas žvarbus tądien ūbavo, vistiek blakstienų galus įkyrus spindulys per langą spigino ir žaluma kūnus iki ausų galiukų pavasariu užpylė. Tryškiai pakelėj žiedlapių purslais sveikino, laiptuota versminga Virvytė tolyn vijo prakeleivius, paukščius pulkais į dangų sukėlė. Ties įdubusiu Skaityti daugiau
0
-
Aš itin lėtai vairavau, pakelėje žvilgsniu palydint pulkus žydinčių vaismedžių ir krioklius puošnių vijoklių. Važiavom dviem ekipažais: vienas priekyje, maniškis vingiuotu keliu į kalną kilo tvarkingai iš paskos. Nesinervinau dėl važiavimo lėtumo, nes skubėti neturėjome kur. Rūku apsigobę kalnai slėpė nuogumą, bet kyšančios kupros aiškiai bylojo, kad lendam į kažkokius senovinius reikalus. Tolumoje bangavo kokie Skaityti daugiau
0
-
Kartais taip atrodo, kad pajuntu visu kūnu anuos namus. Jų kvapą, vėsą, drėgnų sienų atstumus iki mano pečių. Įkvepiu ir pradedu slysti šaltomis grindimis link užpakalinių durų, pro kurias delną kyštelį aušra. Jei tik noriu, gaunu progą grįžti trumpam. Bet kada. Kai išsiilgstu, ištreniruotos vaizduotės pagalba galiu labai daug – atgal praeitin pliūptelt arba pirmyn. Skaityti daugiau
0
-
Mes ką tik iš pavasarinės patyriminės moterų stovyklos Andalūzijoje. Kokias šešias užvakar nuskintas sunokusias, kvapnias citrinas įsimetėme į kuprines ir atsivežėme į Lietuvą, kad surengti jaukią saulės ir sveikatos popietę čia, Trakų Vokės dvare, drauge su jumis. Pavadinkime mūsų susitikimą Citrinų Fiesta. Su citrinomis atsivežėme puikiausių, jau išbandytų citrinų eliksyro, citrinų žievelių pyrago su Malagos Skaityti daugiau
0
-
Šiandien vėlyvi ilgi pusryčiai, mišios dvylika trisdešimt (jau girdžiu kviečiantį varpą), trečią nugaros masažas, aštuntą kaimynų vakarienė, tai matau, kad laiko kitkam nebelieka. Užimta labai. Nes dar reikia sutarkuoti citrinas, su šviežiu sūriu kondensuotą pieną išplakti pyragui pagal dar vieną, dabar jau Marijos receptą. Pasivaikščioti taku, kur Loreta medituos į alyvmedžius jaukiai įsitaisius. Pafilmuoti ją, Skaityti daugiau
0
-
– Žinok, bėgiosi paskui be batų išlipęs. Sakiau, apsiauk. Ne vėliau, o dabar. Girdi? Negirdi tu manęs. Pasakyti pilotui? Pasakysiu jam ir nebeleis tau skristi niekada. Ir išvis, tu keturias valandas žaidei, o dabar sėdi be batų, atsikalbinėji ir neklausai. Apsiauk, sakiau, batus dabar. Ir nesilenk, nesilenk taip, susidaužysi galvą į tą metalinį. Išlipsi sudaužyta Skaityti daugiau
0
-
Vienam tekste apie meilę aptikau klaidą. Bręsti, o ne bristi buvo parašyta, o gal atvirkščiai, ne tiek svarbu. Tačiau kad subręstum tikrai meilei irgi turi per kažką pereiti, lyg braidant? Per netektis, baimes, savo pačios naivumą, beviltišką nuobodybę, atstūmimą, nežinomybę, aklą susitaikymą su Dievo duotu išbandymu. Meilė užplūsta tarsi šilta banga, švelniai glamonėjanti begalybę talpinantį Skaityti daugiau
0
-
Kartais irkluojam lūžusiu irklu ir patys to nepastebim. Rytą, susitikusios kalnų terasoje, paskendusioje tirštuose įspūdžiuose, baltažiedės kvape, naujame, sename, išorėje, viduje, debesyse ir saulės spinduliuose, tą nepaprastą rytą, kai Loreta subūrė mus visas išjudėjimui, tiksliau vadinamai judesio terapijai… Ir pasakė taip ramiai, dusliai, įtaigiai, lyg iš jūros gelmės. – Judėkit užsimerkusios, lyg neturėtumėt ribų. Kaip Skaityti daugiau
0
