Tekstai iš gelmės
-
Aš Loretai pasakiau, kad po skalbyklos apdovanosime save citrinų pyrago gabalu, tarsi norėdama papildomai paskatinti žengiančią keliu moterį. Judėjome įkalnėn, į senovinę kaimo skalbyklą, kuri, regis, jau seniai neteko savo pradinės paskirties. Man tai buvo kelias į kitokią erdvę – ten, kur švara per amžius buvo beveik šventa, o purvas – tik priežastis kasdienei švaros Skaityti daugiau
0
-
Patirti akimirką, kai niekas nieko iš manęs nereikalauja. Niekas – tai reiškia net aš pati. Ten, kur nebeturiu jokio vaidmens rekvizitui, išrikiuotam užkulisiuose – nei pirkinių sąrašui, nei pusryčių blynams, pilnai pašto dėžei, nei tiems neužbaigtiems reikalams. Viskas – kažkur toli toli… Tą rytą mėginau patirti tokią tylą. Ir man pavyko. Kai nebeskaičiuoji laiko atliktų Skaityti daugiau
0
-
Yra dalykų, kurių privalau atsisakyti, kad galėčiau judėti. Pirmiausia – savo tekstų. Išleidžiu juos į pasaulį, o jau po penkių minučių grįžtu jų taisyti, lyg kokių smunkančių vaiko kelnių. Braukau, kaitalioju žodžius, sakinius, timpteliu pastraipas… niekada negana. Užsisuku begalybėje. Kol pajuntu akimirką, kai reikia tiesiog palikti. Laimei, po kiek laiko grįžti ten pat nebeįmanoma. Todėl Skaityti daugiau
1
-
Kol dar esu čia… Kol dar esu čia… Vis kartojau mintyse, ką turiu padaryti prieš išvykstant. Lenkiau pirštus vėl ir vėl: bijūną palaistyti, į laiškus atsakyti, apmokėti, sudėlioti sausus vaikų drabužius, išvirti, išvėdinti, užrašyti naują, surasti seną, prisiminti pamirštą… Užsibuvusi „čia“, nė nepastebėjau, kaip jau vaikštinėjau po Belgijos gatves. Šioje vietoje lyg ir istorija turėtų Skaityti daugiau
0
-
Jei tik mokėčiau auginti vaiką be jokios grąžos. Kai save atiduodi ir nieko nelauki atgal. Kai nugremži medaus nuo sienelių, kantrybės nuo slapčiausios lentynėlės, miego likučius, visą sielą, standžiai prikrauni kuprinę ir paleidi žmogų į gyvenimą. Be tikimybės, kad kažkada sugrįš su dovanom ramiai savo tėvų senatvei. Kai be jokių lūkesčių ir dosniai duodi be Skaityti daugiau
0
-
Ji būna visokia. Kartais pūsta, kartais trapi, kartais susmegus, šlapia, tanki kaip žemė po liūties. Būna kieta, tiršto skonio, o kartais mano duonoj skylės ir skersvėjai pučia. Aš kepu ją tikrai ne kiekvieną dieną, bet kai kepu – tai ne receptas, tai šiandieninė būsena, susigėrusi į rankomis iščiupinėtos duonos tešlą. Visada kepu iš gerumo, ramybės, Skaityti daugiau
0
-
Laikiau muilą po vandens srove, švelniai trindama jo šonus delnais, ir pamačiau kaip tiesiog mano akyse prausimosi ritualas virto putotu drugeliu išskleistais sparnais. Užsižiūrėjau, nes vaizdas buvo neįtikėtinas. Muilo gabalas – išsiskleidusiu drugiu. Dar žinau, kad Graikijos pajūry mano mamos rasti skylėti akmenėliai tampa norų išsipildymais mano vaikų kišenėse. Taip jau susiklosto, kad vos virvele Skaityti daugiau
0
-
Tada trenkė žaibas iš giedro dangaus, tik ne metaforinis, o tikras. Tai priėmiau kaip kritiką mano atžvilgiu, nes besišnekučiuojant terasoje prie kavos, vos prieš sekundę buvau prasitarusi, kad motinystė yra labiau savaime suprantama rutina nei nuopelnas, privilegija ar herojiškas dabas. Žinoma, pasijutau griausmingai sudrausminta, bet aiškaus atsakymo neturėjau, ką visgi ne taip pasakiau. Praėjo gerokai Skaityti daugiau
0
-
Mano knyga gavo krikštą Žemaitijoj! Lėkėm ankstyvą rytą su mylimu žaliais laukais knygas gabendami. Malūnai sparnais mojo, vėjas žvarbus tądien ūbavo, vistiek blakstienų galus įkyrus spindulys per langą spigino ir žaluma kūnus iki ausų galiukų pavasariu užpylė. Tryškiai pakelėj žiedlapių purslais sveikino, laiptuota versminga Virvytė tolyn vijo prakeleivius, paukščius pulkais į dangų sukėlė. Ties įdubusiu Skaityti daugiau
0
-
Aš itin lėtai vairavau, pakelėje žvilgsniu palydint pulkus žydinčių vaismedžių ir krioklius puošnių vijoklių. Važiavom dviem ekipažais: vienas priekyje, maniškis vingiuotu keliu į kalną kilo tvarkingai iš paskos. Nesinervinau dėl važiavimo lėtumo, nes skubėti neturėjome kur. Rūku apsigobę kalnai slėpė nuogumą, bet kyšančios kupros aiškiai bylojo, kad lendam į kažkokius senovinius reikalus. Tolumoje bangavo kokie Skaityti daugiau
0
